Veislinės vertės nustatymo aktualijos
shadow

Veislinės vertės nustatymo aktualijos

Įrašą paskelbė: admin

Veislinės vertės nustatymas nuolat tobulinamas atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas. Balandį be naujų sveikatingumo verčių įvedimo sulauksime dar dviejų naujovių. Pirmoji — genominis veislinių verčių nustatymas remsis kombinuota bulių ir karvių tyrimo imtimi. Apie priežastis ir pasekmes informuoja Friedrich Reinhardt iš VIT. Antroji — paskutiniame žurnalo numeryje jau aptartas pasikeisiantis riebalų ir baltymų pasiskirstymas produktyvumo indekse (RZM). Apie tai pasakoja Dr. Stefan Rensing iš VIT. Be to, jis informuoja ir apie naują veislinę vertę veršelių sveikatai.

Kodėl mes pereiname prie mišrios tyrimo imties?

Šiuo metu Vokietijos genominis veislinių verčių nustatymas remiasi maždaug 38 tūkst. bulių apimančia tyrimo imtimi. Už šių duomenų slypi virš 50 mln. šių bulių dukterų duomenys. Senesni buliai (iki 2010-ųjų) savu laiku buvo įtraukti į aktualią tyrimo imtį kaip testiniai buliai dėl kilmės ir tada patikrinti. Ši atranka nebuvo labai tiksli ir vyko mažu selekcijos intensyvumu. Testiniai buliai atvaizdavo praktiškai pilną genetinę savo populiacijos įvairovę.

Jaunesni buliai tyrimo imtyje buvo jau iš anksto genomiškai atrinkti. Ši išankstinė selekcija vis aštrėjo ir dabar tik vienas iš 40 genomiškai sutipuotų kandidatų naudojamas kaip genominis bulius. Tačiau veislinių verčių vertinimui mums reikia informacijos apie visus buliaus palikuonis. Jei turime duomenis tik apie geriausių bulių dukteris, veislinės vertės iškreipiamos.

Taigi ateityje bulių tyrimo imtis vis prasčiau reprezentuos veisimo populiacijos genetinį nuokrypį, o teisingai įvertinti bulių paveldimumą tradiciniu veislinės vertės nustatymo būdu bus vis sunkiau. Tačiau tai yra būtina genominio veislinės vertės nustatymo sąlyga.

Šią problemą būtų galima išspręsti perėjus prie visų moteriškos lyties veršelių tipavimo pieninių galvijų bandose. Net jei ne visi sutipuoti veršeliai vėliau bus produktyvūs ir jų nebus galima naudoti tyrimo imčiai, jie vis tik yra beveik neatrinkta ir dėl to reprezentatyvi duomenų bazė tyrimo imčiai.

Taigi iki šiol buvusi gryna bulių tyrimo imtis ateityje bus papildoma naujais moteriškos lyties gyvuliais ir atnaujinta. Šioje mišrioje tyrimo imtyje neatrinktos karvės su laiku taps vis reikšmingesnės.

Papildomas mišrios tyrimo imties privalumas yra tas, jog dėl jaunų karvių jos duomenys yra genetiškai artimesni šiuo metu vertinamiems buliukams. Toks didžiausias įmanomas šių kandidatų artumas tyrimo imčiai teigiamai veikia jų genomonių verčių nustatymą. Pastaruoju metu šis atstumas didėjo, nes vis dažniau sutipuotų vyriškos lyties veršelių tėvai ir seneliai dar neturėjo dukterų duomenimis grįstos veislinės vertės, todėl jų vis dar nėra tyrimo imtyje.

 Aktualūs tikrinamieji mišrios tyrimo imties su maždaug 34 tūkst. bulių ir apie 65 tūkst. karvių tyrimai rodo, kad gaunamos kandidatų genominės veislinės vertės kiek tiksliau prognozuoja šių bulių dukterų vidutinius nuokrypius. Taigi realizuotas genomių veislinių verčių patikimumas, vertinant remiantis mišria tyrimo imtimi, yra kiek aukštesnis (0,02—0,05 %).

2019 m. balandį mišrią tyrimo imtį sudarys virš 38 tūkst. bulių ir apie 150 tūkst. karvių. Dėl šio vienkartinio didžiulio tyrimo imties sudėties ir apimties pokyčio 2019 m. balandį stipriai pasikeis ir iš jos išvestos genominės vertinimo formulės bei pačios genominės veislinės vertės. 2019 m.rugpjūtį ir gruodį vertinimo formulės taip pat gali keistis labiau nei iki šiol, nes šiuo laikotarpiu bus gauti pagrindiniai duomenys iš KuhVision programos ir kas kartą naujai vertinant formules į tyrimo imtį pateks maždaug 40 tūkst.naujų genotipuotų produktyvių karvių.

 

 

 

Karvės suteikia duomenų naujiems požymiams

Gyvulių sveikata moderniose pieninių galvijų veisimo programose privalo tapti žymiai svarbesnė tiek dėl ekonominių, tiek dėl socialinių priežasčių. Veisimas ir selekcija visuomet remiasi produktyvumo stebėjimu, nes tik tokiu būdu galime atpažinti naudingus gyvulius. Nors pastaraisiais metais Vokietijoje startavo daug regioninių projektų sveikatingumo požymiams išvystyti, tačiau šių duomenų nepakanka informatyviai bulių tyrimo imčiai. Tik nedaugelis bulių (iš esmės tai vyresni buliai) turi dukterų duomenimis pagrįstas sveikatingumo veislines vertes, kurias galima naudoti kaip bazę tyrimo imčiai. Duomenų apie perskaičiuotas užsienio bulių sveikatingumo veislines taip pat nėra. Todėl labai svarbu rinkti duomenis apie sveikatingumo požymius KuhVision programoje dalyvaujančiuose ūkiuose. Tik tokiu būdu galima greitai sudaryti pakankamai didelę tyrimo imtį naujiesiems požymiams.

Tai galioja ir tokiems požymiams kaip šėrimo efektyvumas ir emisijos mažinimas. Todėl dalis KuhVision programoje dalyvaujančių ūkių turėtų būti aprūpinti moderniomis automatinėmis duomenų rinkimo sistemomis, kad kuo greičiau būtų gauti fenotipai tyrimo imčiai. Kadangi šių požymių duomenų rinkimas reikalauja daug išteklių, turėtų pasistengti ir tarptautinės informacinės sistemos. Bet tai bus įmanoma tik jei holšteinų veisėjai Vokietijoje įdės savo indėlį ( Friedrich Reinhardt, vit).

 

Išvados

Sėkmingo bendradarbiavimo ir visų dalyvių (veislininkystės ūkių, veislininkystės organizacijų, BRS, vit ir mokslininkų) motyvacijos dėka Vokietijos holšteinų veisėjams per labai trumpą laiką pavyko sudaryti sąlygas tam, kad genominis veislinės vertės nustatymas ir ateityje turėtų solidų pagrindą ir puikiai veiktų bei pasipildytų naujais veislininkystei ir rinkodarai svarbiais požymiais.

Reikėtų akcentuoti ir tai, jog bandos tipavimo ir KuhVision programose dalyvaujantys ūkiai bus tarsi branduolys ateities veisimo programoms. Taip veisėjai vis aktyviau integruojami į praktines veislininkystės programas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13Kov2019